Taksi vairuotojai be saugos diržų?
Susisiekimo ministras Eligijus Masiulis pateikė Vyriausybei svarstyti Kelių eismo taisyklių (KET) pakeitimo projektą, kuriame siūlo leisti taksi vairuotojams, vežantiems keleivius gyvenvietėse, važiuoti be saugos diržų.
„Pasitaikantys taksi vairuotojų užpuolimo atvejai verčia spręsti prisisegimo diržais klausimą, nes prisegtas saugos diržas riboja vairuotojo galimybes apsiginti. Todėl ir pasiūliau laikinai, kol pritaikysim kitas priemones vairuotojų saugumui, leisti taksi vairuotojams, vežantiems keleivius, norėčiau pabrėžti – tik gyvenvietėse, nesisegti saugos diržų“, – sakė susisiekimo ministras E. Masiulis.
Jei Vyriausybė pritars tokiam siūlymui, jis bus įteisintas Kelių eismo taisyklėse. Galimybė nacionaliniais teisės aktais nustatyti tam tikras išimtis numatoma ir tarptautinėje Kelių eismo konvencijoje. Tokia išimtis būtų taikoma iki 2012 m. liepos 1 d., kol, tikimasi, taksi įmonės suspės pasirūpinti tinkamų saugumo priemonių – atitvarų, stebėjimo kamerų, pagalbos mygtukų ar kitų panašių priemonių įrengimu taksi automobiliuose.
Vyriausybei pritarus pakeitimui, taip pat bus tikslinamos ir Keleivių vežimo lengvaisiais automobiliais taksi taisyklės.
Šiuo metu KET yra nustatyta, kad važiuojant transporto priemone su įrengtais saugos diržais, būtina juos užsisegti. Remiantis šia nuostata, važiuojant lengvuoju taksi automobiliu tiek keleiviai, tiek vairuotojas privalo užsisegti saugos diržus. Tai buvo numatyta derinant KET nuostatas su Europos Parlamento ir Tarybos direktyva.
Saugaus eismo programos poveikis akivaizdus
Valstybinės eismo saugumo komisijos posėdyje susisiekimo ministras Eligijus Masiulis konstatavo, kad bendromis specialistų, policijos ir informacijos sklaidos priemonių pastangomis sulaukta lūžio eismo dalyvių sąmonėje.
Remiantis posėdyje pristatyta 2009 metų pirmo pusmečio avaringumo statistika padaryta išvada, kad lyginant su 2008 m. pirmu pusmečiu, eismo įvykių sumažėjo 24,2 proc., keliuose žuvo 23 proc. ir buvo sužeista 26,7 proc. mažiau žmonių.
„Tai yra bendrų pastangų rezultatas – saugaus eismo specialistų, policijos pareigūnų, žiniasklaidos, kuri paskelbė nepakantumą kelių eismo pažeidėjams“, – pažymėjo ministras E.Masiulis.
Vidaus reikalų ministras Raimundas Palaitis pastebėjo, kad pasikeitė ir policijos pareigūnų darbo stilius ir metodai.
Nuo 2008 m. eismo įvykių ir sunkių autoįvykių pasekmių mažėja. 2008 m. žuvusiųjų skaičius mažiausias per 40 metų. Mažėja ir neblaivių vairuotojų sukeltų eismo įvykių skaičius. 2009 m. I pusmetį jie sukėlė 47,1 proc. mažiau autoįvykių, palyginus su 2008 m. I pusmečiu.
Daugiausia eismo įvykių įvyko Kauno apskrityje, avaringiausia savaitės diena – penktadienis, avaringiausios valandos – 17.00–18.00.
Valstybinė eismo saugumo komisija taip pat nagrinėjo, kaip vykdoma Saugaus eismo gerinimo keliuose programa, kurioje buvo numatyta valstybinės reikšmės keliuose įrengti 150 automatinių greičio matuoklių. Pasak Lietuvos automobilių kelių direkcijos generalinio direktoriaus pavaduotojo Algimanto Janušausko, jau įrengtas 21 stacionarus automatinis greičio matuoklis ir 11 kilnojamųjų įrenginių. Dėl ekonominių priežasčių šie darbai vėluoja 4 mėnesius, tačiau planuojama kas mėnesį įrengti po 30 greičio matuoklių ir iki š. m. lapkričio 30 d. pabaigti automatinių greičio matavimo prietaisų sistemos bei duomenų apdorojimo sistemos montavimo darbus
Praktinio vairavimo mokymo sistema jau pradeda veikti
Valstybinė kelių transporto inspekcija jau suteikė pirmuosius leidimus įstaigoms papildomai mokyti vairuotojus, už Kelių eismo taisyklių pažeidimus netekusius teisės vairuoti.
Pagal susisiekimo ministro Eligijaus Masiulio patvirtintą vairavimo centrų veiklos laikinąją tvarką tokias paslaugas galėtų teikti daugelis šalyje veikiančių vairavimo mokyklų. „Svarbu, kad vairavimo mokykla atitiktų keliamus kokybinius reikalavimus – turėtų papildomam mokymui reikiamas patalpas, praktinėms pratyboms tinkamą trasą ir įrangą“, – teigia susisiekimo viceministras Rimvydas Vaštakas.
Pasak viceministro, kol kas papildomo mokymo paslaugas ėmėsi teikti tik didžiuosiuose Lietuvos miestuose – Vilniuje, Kaune, Klaipėdoje, Šiauliuose, Panevėžyje ir Telšiuose esančios įstaigos, tačiau neabejojama, kad tokių mokymo įstaigų sparčiai daugės, ir jos atsiras įvairiuose šalies regionuose.
Kaip numatoma Saugaus eismo automobilių keliais įstatyme, nuo šių metų liepos 1 d. prasižengę ir už tai vairavimo teisių netekę vairuotojai teisę vairuoti atgaus tik baigę specialų, ne trumpesnį kaip 4 valandų mokymo kursą. Jiems teks išklausyti teorinį mokymo kursą, tobulinti praktinius įgūdžius bei kartu su psichologu analizuoti padarytus pažeidimus ir aptarti asmeninės atsakomybės klausimus.
„Pagrindinis tikslas, kurio siekiame šia tvarka, yra avaringumo mažinimas ir saugumas keliuose. Prasižengiantys vairuotojai turės atnaujinti savo žinias, praktinius įgūdžius“, – sakė viceministras R. Vaštakas.
Šiuo metu Lietuvoje kelių transporto vairuotojus rengia daugiau nei 300 vairavimo mokyklų. Norinčioms teikti papildomo vairuotojų mokymo paslaugas mokykloms leidimus išduoda Valstybinė kelių transporto inspekcija.
Nuobaudas numatoma taikyti paprasčiau
Nuobaudas už Lietuvoje stacionariais greičio matuokliais užfiksuotus pažeidimus numatoma taikyti paprasčiau. Vyriausybė šiandien pritarė Administracinių teisės pažeidimų kodekso (ATPK) atitinkamų straipsnių pakeitimų projektams, kuriais vadovaujantis minėtiems pažeidimams bus galima taikyti supaprastintą bylų teiseną. Pakeitimus inicijuojančios Susisiekimo ministerijos manymu, taip bus apribotos pažeidėjų galimybės piktnaudžiauti ir išvengti atsakomybės.
Vadovaujantis šiais ATPK pakeitimais, transporto priemonės savininkui numatoma siųsti pranešimą apie stacionariomis greičio matavimo sistemomis užfiksuotą pažeidimą. Pranešime būtų nurodomas nustatytas administracinis teisės pažeidimas, už jį skiriama nuobauda ir nurodymas sumokėti baudą per numatytą terminą.
Planuojama, kad transporto priemonės savininkas turės tris galimybes: sumokėti pranešime nurodytą baudą per numatytą terminą, ginčyti pažeidimą arba nurodyti kitą asmenį, kuris vairavo transporto priemonę pažeidimo metu ir kuris sutinka su pažeidimu.
Norėdamas užginčyti pažeidimą, transporto priemonės savininkas arba kitas transporto priemonę vairavęs asmuo turės per 40 dienų nuo pranešimo gavimo dienos atvykti į policijos įstaigą.
Jei pažeidimą bus padaręs kitas vairavęs asmuo, transporto priemonės savininkas (valdytojas) turės pateikti policijai dokumentus, įrodančius, kad pažeidėjas vairavo jam priklausančią transporto priemonę, arba vairavęs asmuo nustatytu terminu turės atvykti į policijos įstaigą. Priešingu atveju transporto priemonės savininkui (valdytojui) bus surašomas administracinis teisės pažeidimo protokolas už transporto priemonės nepriežiūrą. Už pirmą tokį pažeidimą numatoma bauda nuo 300 iki 1000 litų, už pakartotinį – bauda nuo 1500 iki 2000 litų.
„Teisės aktuose siekiame nepalikti landų nesąžiningiems vairuotojams ir paskatinti visus transporto priemonių savininkus tinkamai bei atsakingai elgtis, leidžiant kitiems naudotis savo automobiliu“, – sakė susisiekimo ministras Eligijus Masiulis.
Minėti ATPK pakeitimai tapo būtini, šalies keliuose įrengiant vis daugiau stacionarių greičio matavimo prietaisų. Pagal dabartinę tvarką, policijos įstaigose dirbantys darbuotojai nepajėgtų apdoroti visų gaunamų duomenų ir vykdyti šių bylų teisenos.
Šis teisės akto projektas dar bus teikiamas svarstyti Seimui.
„Via Baltica“ magistralėje prasidės nauji darbai
Šių metų liepos 13 d. Lietuvos automobilių kelių direkcija prie Susisiekimo ministerijos ir AB „Panevėžio keliai“ pasirašė 2 rangos sutartis darbams pagal projektą „Transeuropinio tinklo kelio E67 (VIA BALTICA) plėtra. Dangos stiprinimo užbaigimas ir Marvelės sankryžos rekonstrukcija“ atlikti. Atviras konkursas įvyko 2009 m. gegužės 26 d. Darbai bus finansuojami iš Europos Sąjungos 2007-2013 metų struktūrinės paramos (Sanglaudos fondo) lėšų.
Pagal pirmąją pirkimo sutartį kelio A10 Panevėžys–Pasvalys–Ryga ruože nuo 60,90 iki 65,19 km numatyta sustiprinti 4,29 km kelio dangos, to paties kelio 47,46 km įrengti greitėjimo-lėtėjimo juostas, kurių bendras ilgis – 0,323 km. Šios sutarties vertė su PVM – 6,5 mln. Lt.
Pagal antrąją pirkimo sutartį kelio A8 Panevėžys–Aristava–Sitkūnai ruože nuo 23,36 iki 32,78 km numatyta sustiprinti 9,42 km kelio dangos, ruože nuo 26,00 iki 29,00 rekonstruoti pėsčiųjų-dviračių taką, nuo 37,27 iki 44,55 km įrengti 4,96 km ilgio tinklo tvorą, kanopinių gyvūnų praėjimą ribojančias grotas (3 vnt.) bei nušokimo rampas (4 vnt.). Panevėžio aplinkkelio ruože nuo 21,40 iki 21,85 km įrengti 0,06 km ilgio tinklo tvorą ir dvejas kanopinių gyvūnų praėjimą ribojančias grotas. Šios sutarties vertė su PVM – 15,3 mln. Lt.
Numatoma darbų pabaiga – 2009 lapkričio mėn. 30 d.
Sausio 29 dieną platinimo vietose pasirodė 1-asis šių metų žurnalo „Autosportas“ numeris.